Kaip elgtis su medinėmis grindimis?

Natūralaus medžio grindys suteikia namams solidų vaizdą ir spinduliuoja elegancija, todėl tokias grindis renkasi nuosavų namų šeimininkai. Taip pat visiems žinoma, kad įsigydami tikro medžio grindis turėsite daugiau rūpesčių. Šiame straipsnyje aprašiau svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie šių grindų valymą ir priežiūrą.

Prieš valydami Nubraukite visą purvą su paprasta šluota, dar paprasčiau pasinaudoti dulkių siurbliu. Su jo pagalba susiurbsite smulkius akmenukus ir purvą, kuris gadina jūsų medinių grindų paviršių. Siurbdami užsidėkite plastikinį antgalį. Su metaliniu galite apgadinti grindų paviršių.

Suraskite specialiai medinėms grindims skirtą valiklį. Taip pat galite bandyti valyti ir su natūraliomis priemonėmis, kaip actas, citrinų sultys ir pan.

Patartina prieš grindų valyma paeksperimentuoti su skirtingais valikliais. Užpilkite jį ant medžio lentos, kuri yra panaši arba tokia pati, kaip ir ant grindų. Jei matote, kad grindims šis valiklis nepakenkė, imkitės darbo.

Užpilkite valiklį ant švaraus skuduriuko. Stenkitės valyti ne tik nešvarią ar įsisenėjusiom dėmėm papuoštą grindų dalį. Valikliai gali pakenkti medžio lentų spalvai, todėl reikia stengis paskirstyti skystį po visą grindų dangą. Tai mažiau aktualu naujoms grindims, kurios padengtos daug atsparesniu laku. Tiesa, daugiau metų skaičiuojančios grindys gali kaprizingai sureaguoti: gali likti baltų ir šviesesnių ruožų.

Galiausiai neleiskite niekam vaikščioti po šias grindis su batais. Ant batų padų dažnai įstringą smulkūs akmenikai. Medžio lentos gali lengvai apsirbraižyti ir norint joms gražinti ankstesnę išvaizdą reikės iš naujo lakuoti.

Taip pat verta žinoti, visos medinės grindys laikui bėgant keičia atspalvius, bet saulės spinduliai gali labai pagreitinti visus grindų senėjimo procesus. Saulės apšviestos vietos greičiau prarandą spalvą, todėl būtina pasirūpinti, kad tiesioginė saulės šviesa dienos viduryje nekristų ant natūralaus medžio grindų.

Pravartu pasirūpinti kambariuose stovinčių baldų: kėdžių, stalų, spintelių kojelėmis. Didelis svoris, kuris slegia medines grindis irgi joms kenkia. Verta skirti laiko, kad padengtumėte šių baldų kojelės specialiais minkštais lipdukais (jų galite nusipirkti kiekvienam prekybos centre). Žinoma, šis darbas gali užtrukti, bet būsite labai patenkinti, kai sugalvosite perstatyti baldus.

Laminatas ar medžio danga ar plytelės. Kas geriau?

Naujo jūsų buto ar namo grindys yra didelis ir brangus pirkinys. Kiekvienam norisi nusipirkti ir įsirengti grindis, kurios tarnaus ne vienerius metus ir išlaikys puikų estetinį vaizdą. Tiesa, pasirinkti, kai egzistuoja daug variantų gali būti nelengva. Geriausias būdas palyginti visų jų pliusus ir minusus. Tą ir padarysime šiame straipsnyje.

Tikro medžio lentos yra puikiai atrodanti ir ilgą laiką tarnaujanti namų grindų danga. Nors medis yra brangus, tinkamai jį prižiūrint, šios grindys gali puošti namus visą jūsų gyvenimą. Tiesa, kartais gali prireikti atnaujinimo darbų. Tikro medžio grindų dangą galima šlifuoti, vaškuoti ir iš naujo lakuoti. Kartais pasirenkama dažyti. Būtina paminėti, kad medžio lentos suteikia jaukumo ir ant jų labai malonu vaikščioti basomis.

Kitas populiarus pasirinkimas – laminatas. Tokios grindys atrodo, kaip pagamintos iš tikro medžio, tačiau jų kaina yra daug mažesnė, o pasirinkti širdžiai mieliausią grindų stilių galėsite iš daugybės įvairių medžio tekstūrų. Žinoma, visa tai nebus tikras medis. Taip pat montavimo darbai yra daug paprastesni. Daugeliui šiandien parduodamų laminato rūšių pakloti net nereikia klijų. Šias laminato lentas užtenka tvarkingai sujungti.

Plytelės puikiai dera patalpose, kurios kenčia nuo purvo ar drėgmės. Drėgmė negali įsigerti, o purvą nuo plytelių lengva nuvalyti. Tuo tarpu parketas ir medžio lentos yra daug jautresnės drėgmei. Nelaimės atveju, kai užpilamas butas ar kažkuris namo aukštas, daugiausia nuostolių patirtų laminato dangą pasirinkę žmonės. Greičiausiai laminato dangą reiktų išmesti, nes vietose kur susijungia dvi plokštės atsirastų iškilimai, taip pat laminatas gali pradėti nemaloniai kvepėti. Tuo tarpu medis būtų daug atsparesnis, nors estetinio remonto po tokio įvykio šiai dangai reikėtų.

Nuosavų namų šeimininkai skirtinguose aukštuose renkasi skirtingas dangas. Ten, kur mažiau purvo ir mažesnė vandens išsiliejimo tikimybė pasirenkamos jaukesnės ir mažiau atsparios grindų dangos: parketas ir medžio lentos, palėpėse įrengtuose kambariuose, kurie pirmieji patirs stogo prakiurimą, vengiama dėti laminatą. Tuo tarpu pirmam aukšte, kur priimami svečiai, ir, žinoma, vonios kambariuose klojamos aplinkos veiksniams daug atsparesnė danga - plyteles.

Pramoniniu būdu dažytos lentos

Ar verta rinktis pramoniniu būdu dažytas lentas? Kokie jų pranašumai lyginant su įprastiniu dažymu? Kad suprastume pramoninio dažymo pranašumą, reiktų įsigilinti į patį paruošimo procesą.

Iškart po gamybos proceso lentų paviršius keičiasi. Keičiasi tai, jog paviršinės medienos poros, veikiant išoriniam aplinkos poveikiui traukiasi. Ką tai duoda? Bet koks dažas, kad jis ilgai laikytųsi ant lentos, turi kuo geriau įsigerti. Tik tada jis gerai sukimba ir yra mažiau pažeidžiamas temperatūrinių svyravimų, kai dažų sluoksnis suaižėja ir atsiranda įtrūkimai, pro kuriuos pamažu skverbiasi drėgmė.

Pramoninis dažymas atliekamas iškart po lentų gamybos proceso, taigi dažai gali maksimaliai gerai sukibti su lentos paviršiumi. Pramoninio dažymo įranga dažymą leidžia atlikti maksimaliai greitai ir neveikiant išoriniam aplinkos poveikiui. Dėl šių priežasčių pramoninis dažymas yra žymiai ilgaamžiškesnis nei įprastinis dažant rankomis.

Dažnai dažant lentas rankomis trukdo ir nepalkios oro sąlygos. Negalima dažyti kai yra kritulių, minusinė oro temperatūra ir tt. Viso to išvengiama dažant gamykliniu būdu. Lentos padengiamos preciziškai lygiais sluoksniais, dažant rankomis tai sunku išgauti.

Apdailos lentos – kokią medieną rinktis ?

Apdailos lentos gali būti įvairios paskirties, naudojamos tiek viduje, tiek išorėje. Įprastai šios lentos gaminamos tiek iš spygliuočių (eglė, pušis, maumedis), tiek iš lapuočių medienos (liepa, drebulė). Kaip žinoti kokią rūšį pasirinkti?

Spygliuočių mediena yra sakinga, todėl šios medienos lentos naudojamos ten, kur nėra didelio karščio. Lapuočių mediena dažnai naudojama pirčiai skirtoms dailylentėms. Plačiau aptarsime spygliuočių medieną.

Apdailos lentos, pagamintos iš eglės medienos, yra šviesios spalvos, šakos lygintinai nėra didelės. Eglės mediena lyginant su pušies yra mažiau sakinga, tankesnės struktūros, todėl dažniau nei pušis naudojama lauko apdailai.

Pušies lentos yra tamsesnės, turi didesnes, tamsias šakas. Mediena yra porėtesnė, nei eglė, todėl labiau į save geria drėgmę.

Maumedžio lentos yra labai tankios struktūros, itin atsparios pūvimui, tvirtos. Kadangi tai labai tankios struktūros mediena, į ją sunkiai geriasi dažai, todėl reikia gan dažnai atnaujinti.

Lentos - kaip išvengti jų deformacijos?

Medinės lentos neretai kelia rūpesčių, nes mediena veikiant temperatūriniams svyravimams traukiasi, plečiasi ir kitaip deformuojasi. Kaip to išvengti arba bent jau sumažinti nepageidaujamus padarinius?

Džiūstančios lentos gali pleišėti ir riestis. Taip atsitinka dėl to, jog pirmiausia drėgmė išgaruoja iš paviršinių medienos sluoksnių, o tik po to iš gilesnių. Išoriniai medienos sluoksniai pradeda trauktis, o vidiniai nespėja, todėl lentos supleišėja. Supleišėjimai yra neišvengiami, tačiau norint, kad jie būtų kuo mažesni ir mažiau krentantys į akis, lentas reikia džiovinti labai pamažu, silpno režimo kameroje.

Lentos taip pat gali persimesti dėl besikeičiančio drėgnumo. Persimetimas būna išilginis arba skersinis. Išilginis pasireiškia dvejopai. Kai išdžiūvęs tiesus tašelis pasidaro lanko formos, plokščia lenta susisuka įvijai, įgaudama propelerio formą. Kvadratinio skerspjūvio tašelis tampa stačiakampio arba rombo skerspjūvio tašeliu, plokščia lenta įsigaubia. Kad minimizuoti šiuos defektus, patartina džiovinant medieną, dėti ant paketų sunkius svorius, rinktis medieną, pjautą lygiagrečiai šerdies.

Renkantis lentas reikia atkreipti dėmesį į jų plotį bei storį. Nepatartina rinktis labai plonų ir labai plačių lentų, nes jų deformacija bus didesnė. Taip pat deformacijai įtakos turi medienos tankis. Kuo jis didesnis, tuo mediena mažiau deformuojasi ir atvirkščiai. Todėl jei yra galimybė, rinkitės šiaurinių regionų medieną, nes ji yra tankesnė.

Terasos lentos – mažos paslaptys apie jų ilgaamžiškumą

Medinė terasa prie namo labai papuošia aplinką, tik ne vienas susimąsto, kad terasos lentos reikalaus itin daug dėmesio. Taigi kaip išsirinkti kokybiškas terasos lentas ir kaip jas tinkamai prižiūrėti, kad tarnautų kuo ilgiau?

1 patarimas. Jei renkatės minkštesnį medį (eglę ar pušį), lentos turi būti impregnuotos giluminiu būdu. Giluminio impregnavimo privalumas tas, kad antiseptikas geriasi pilnai per balaną, todėl nėra išplaunamas veikiant drėgmei. Dar geriau yra rinktis pušį, nes ji yra poretesnė už eglę, todėl antiseptiko įgeria dar daugiau.

2 patarimas. Jei renkatės kietesnį medį (pvz maumedį), jį impregnuoti giluminiu būdu nėra prasmės, nes paprasčiausiai antiseptiko neįgers tiek, kiek reikia ir pinigus išmesite veltui. Kietmedžio lentas užteks impregnuoti paviršiniu būdu, nes jos natūraliai atsparesnės išoriniam aplinkos poveikiui.

3 patarimas. Kas geriau – kietmedis ar minkštesnis medis? Nėra vienareikšmiško atsakymo. Kietmedžio lentos yra tankios struktūros medis, todėl jis natūraliai yra ilgaamžiškesnis, lyginant su egle ar pušim. Tačiau, jei lyginsim impregnuotą giluminiu būdu pušį su neimpregnuotu maumedžiu antiseptinės savybės bus beveik vienodos, vadinasi atsparumas panašus. Kuo skirsis ? Maumedis dažus įgers prasčiau, pušis geriau (dėl jau minėtų savybių), todėl spalva (neapsilupusi, šviežia) ilgiau laikysis ant pušies. Maumedžio lentos ypatingai tinka tiems, kam patinka natūralus, nedažytas medis.

Tvoros lentos ir jų ilgaamžiškumas

Žiūrite į antrus metus stovinčią apsilupusią kaimyno tvorą ir dvejojate ar Jums statytis medinę ar visgi metalinę tvorą ? Medis būtų taip arti širdies, bet nenorite matyti tokio paties vaizdo kaip pas kaimyną ? Nedvejodami rinkitės medį, nes tereikia žinoti tik kelias mažas paslaptis ir tvoros lentos daugelį metų atrodys nepriekaištingai !

1 paslaptis. Tvoros lentos turi būti šiurkštaus apdirbimo, nes kuo geriau įsigers dažai, tuo lentos ilgiau bus neapsilupusios, o tuo pačiu ir apsaugotos nuo išorinio aplinkos poveikio. Čia puikiai tiks paprastos juostiniu gateriu pjautos lentos, nes jos ypatingai „suvalgo“ daug dažų. Jų minusai gali būti tokie, kad nebus labai tikslių matmenų, bet dažnai lentų kreivumas „išsitiesina“, nes jos pjaustomos gan trumpais ilgiais tvoros stulpų atstumu. Bet visgi jei reikia itin tikslaus matmens, reiktų kalibruoti lentų briaunas.

2 paslaptis. Jei pirmas variantas Jums atrodo per grubiai, reiktų rinktis lentas skeltas smulkiapjūkliu peiliu. Šis paviršius atrodys tvarkingesnis, medžio paviršius ne toks atsišerpetojęs, bet tuo pačiu ir dažų įgeriamumas bus mažesnis.

3 paslaptis. Jei pirmas ir antras variantas labai nepriimtini, lieka tik obliuotos tvoros lentos. Šis variantas irgi gali būti pakankamai ilgaamžis, tik reikia prieš dažant paviršių šlifuoti. Šlifuotas pviršius taip pat pagerina dažų įgėrimą.

4 paslaptis. Reikia rinktis kiek galima storesnes lentas. Storesnės tvoros lentos geriau atlaiko temperatūrinius svyravimus, nes neperšala ar neperkaista „kiaurai“. Kokia iš to nauda? Ant storesnių lentų dažų sluoksnis taip pat geriau atlaiko temperatūrinius svyravimus, pastebimi mažesni dažų sluoksnio įtrūkimai.

Lentos – jų apdorojimas ir paskirtis

Medinės lentos – tai iš keturių pusių apipjauti pailgi medienos gabalai, kurių plotis daugiau kaip du kartus didesnis už storį. Dažniausiai sutinkami lentų matmenys yra 25 ar 30 mm storio ir 100; 120; 150 mm pločio.

Lentų paskirtis gali būti įvairi: jos gali būti naudojamos kaip pagalbiniai parėmimai, atramos ar kaip apdailos detalės. Taigi lentų nebūna nekokybiškų, būna tik blogai parinktas jų apdorojimas atsižvelgiant į naudotiną sritį. Toliau apžvelgsime lentų kategorijas ir kiekvienos rūšies panaudojimą praktikoje.

Nedžiovintos lentos. Tai galima įvardyti tiesiog kaip žaliavą, kuri vėliau praeina atitinkamas apdorojimo pakopas. Visgi jei jos toliau neapdorojamos, tai gali būti naudojamos nestiprioms apkrovoms atlaikyti, pagalbiniams parėmimams ir kitoms nesudėtingoms konstrukcijoms, kur yra gera oro cirkuliacija.

Džiovintos lentos. Šios lentos jau yra žymiai patvaresnės, stabilesnės ir atlaiko didesnes apkrovas. Jos plačiai naudojamos statybose kaip lengvesnių konstrukcijų elementai, o neretai sutinkamos ir kaip apdailos elementas (pvz. neobliuotos tvoros).

Kalibruotos lentos. Kalibravimas yra daromas dėl matmenų tikslumo. Nekalibruotos lentos gali turėti matmens nukrypimą per visą lentos ilgį, todėl ten, kur reikia itin tikslių matmenų, jos nenaudojamos.

Obliuotos lentos. Dažniausiai obliuojama yra dėl estetinio vaizdo, todėl obliuotos lentos daugiausiai naudojamos apdailos tikslais. Obliuoti paviršiai išryškina medžio tekstūrą, yra lengviau valomi, atnaujinami.

Lentos – rūšys bei paskirtis

Medinės lentos – tai gana plati sąvoka, apimanti įvairios paskirties bei kokybės gaminius. Toliau apibūdinsime kiekvieną rūšį atskirai.

Dvigubo pjovimo lentos – tai statybinės paskirties medienos gaminys, apipjautas iš keturių pusių. Tokios lentos dažniausiai naudojamos įvairiems sustiprinimams, parėmimams ir kitoms konstrukcijoms. Dažniausiai pasitaikantis jų storis yra 25 ar 30 mm, o plotis nuo 100 iki 150 mm.

Viengubo pjovimo lentos – tai iš dviejų pusių apipjautas medienos gaminys, o kitos likusios kraštinės yra su žieve (vėliau gali būti nužievinamos apdailos tikslais). Kadangi lentos apipjaunamos tik iš dviejų pusių, jų plotis priklauso nuo natūralios rąsto formos – vienas lentos galas būna siauresnis, kitas – platesnis. Dažniausiai šios lentos būna 25 ar 30 mm.

Obliuotos lentos – tai apdailai skirtas medienos gaminys, kuris gaminamas obliuojant dvigubo pjovimo lentas. Po obliavimo proceso lentos dažniausiai yra rūšiuojamos į kokybės kategorijas. Svarbiausias kriterijus rūšiuojant šias lentas dažniausiai būna šakos. Lentos su gyvomis šakomis priskiriamos aukštesnei kategorijai, su negyvomis šakomis – žemesnei.

Terasos lentos – tai obliuotos lentos, skirtos terasos grindims. Dažniausiai sutinkami profiliai yra su „bangelėmis“ – kai matomos lentos paviršius yra švelniai banguotas, arba „minkštintais“ kampais – kai obliuojant lentų kampai yra užapvalinami. Dažniausiai terasos lentos būna 28 – 40 mm storio atsižvelgiant į grindų sijų tankumą.

Grindinės lentos – tai profiliuotas medienos gaminys turintis išilginę išdrožą bei įlaidą, kad lentos galėtų tarpusavyje jungtis. Grindinėms lentoms yra labai svarbus medienos kietumas, kad vaikštant ant jų neliktų įvairių subraižymų ir kitų mechaninių pakenkimų, todėl rekomenduojama šias lentas rinktis iš šiaurinės medienos, kuri os struktūra yra tankesnė nei lietuviškos. Grindinės lentos dažniausiai būna 28 – 40 mm storio atsižvelgiant į grindų sijų tankumą.

Vidaus apdailos lentelės – tai vidaus patalpoms skirtas gaminys, kuris turi išilginę išdrožą bei įlaidą, kad dailylentės galėtų tarpusavyje jungtis. Labai svarbu, kad vidaus apdailai skirtos lentelės būtų tinkamo eksploatacinio drėgnio, nes jei bus drėgnesnės džiūdamos trauksis ir deformuosis. Šildomoms patalpoms yra rekomenduojama iki 12 %, nešildomoms iki 16 % drėgnumo. Vidaus dailylentės dažniausiai būna 12 – 14 mm storio.

Lauko apdailos lentelės – tai lauko apdailai skirtas gaminys, kuris turi išilginę išdrožą bei įlaidą, kad dailylentės galėtų tarpusavyje jungtis. Šios lentelės sutinkamos tiek obliuotu (įprastiniu), tiek „šiurkščiu“ paviršiumi ir skirtingais profiliais. Lauko apdailos lentelės dažniausiai būna apie 20 mm storio. Plonesnės lentelės nerekomenduojamos, nes labiau veikiamos išorinio aplinkos poveikio.