Industrinė revoliucija Japonijoje

Šiais laikais tapo labai populiaru atsigręžti į savo šalies senąsias tradicijas, iš užmaršties nors trumpam prikelti klestėjusius amatus ir gyvavusias tradicijas. Tai turbūt geriausias šio laikmečio dalykas, nes tik žinodami kas buvome, suvoksime kas esame ir kuo turime būti. Su šia filosofine mintimi plačiau galima susipažinti panagrinėjus japonų kultūrą ir jos istoriją. O ji tikrai turi kuo pasigirti. Ir tai ne vien iš ryžių popieriaus pagamintos pertvaros ar unikali architektūra... Čia svarbiausias žmonių, kūrėjų mentalitetas ir dvasinis ryšys.
Japonai, būdami atidūs gamtai, jos grožiui, jautriai reaguoja ir į visus šiuolaikinės civilizacijos pokyčius. Japonų tolerantiškumas išugdė savotišką dvilypį mentalitetą: greitai perimama materialioji kultūra, tačiau išsaugomas tvirtas dvasinis pagrindas. Tuo iš dalies galima paaiškinti tą nedalomą kultūros visumą, kuri sujungia senąsias tradicijas ir naujausias XXI amžiaus idėjas ir suformuoja šiuolaikinės japonų kultūros ir dizaino fenomeną.
Nepaisant ilgo valstybės uždarumo ir izoliacijos nuo viso pasaulio, šaliai pavyko subrandinti savitą, pažangią ir šiuolaikinę civilizaciją. Nuo 1639 metų Japonija kelis amžius buvo užsidariusi ir iki XIX amžiaus vidurio neturėjo diplomatinių ryšių su Europos valstybėmis, išskyrus prekybinius kontaktus su keliomis Olandijos kompanijomis, Kinija ir Korėja. Uždaruoju laikotarpiu įsigalėjo griežtai reglamentuoti papročiai, sustiprėjus tradicinei kinų kultūros įtakai, plėtojosi unikali kultūra, menas. Iki XIX amžiaus vidurio Japonijos kontaktai su Europa buvo epizodiški, amžiaus viduryje Europos valstybių jūrų pajėgos įsitvirtino Indijos vandenyne, užvaldė Indijos pusiasalį. Vis dažniau prie Japonijos krantų priartėdavo Amerikos prekybiniai laivai, plaukiantys į Kiniją.
Atsiradus galimybėms užmegzti abipusius kontaktus su pasauliu, Japonijoje sparčiai vykdomos socialinės reformos. Vakarietišku pavyzdžiu modernizuojama gamyba, kuriamos ministerijos, ekonominės struktūros ir net biuro baldai. 1870-1880 metų laikotarpis išsiskyrė sparčiu vakarietiškos industrinės revoliucijos patirties diegimu, mechanizuotos gamybos kūrimu, prekybos modernizavimu. Pirmiausia japonai modernizavo šilko, medvilnės apdirbimą. Buvo įkurtas tekstilės centras, kuriame pradėta naudoti anilino dažus, iš Europos buvo atvežtos žakardinės audimo staklės. Taikantis prie europietiškos paklausos, pradedama gaminti europietiško stiliaus porceliano indus. Vietoj tradicinių dubenėlių gaminami puodeliai su ąselėmis, lėkštutėmis. Tačiau tai nesutrukdė japonams išlaikyti savo senųjų tradicijos.
Japonija stebėtinai greitai modernizuoja verslo, gamybos sritis, kuria modernias komunikacijas, bankų sistemas. 1869 metais atsirado pirmoji telefono linija, po kelerių metų nutiesiamas pirmasis geležinkelis tarp Tokijo ir Yokahamos, nedidelės žvejų prieplaukos, kuri tapo užsienio prekybai pritaikytu stambiu uostu. Kviečiami laivybos, geležinkelių specialistai, inžinieriai, architektai iš Vakarų Europos. Galima tik stebėtis, kaip medinės stumdomos pertvaros ir tradicinė japonų architektūra šiandien tapo viena iš moderniosios architektūros lyderių.
Tradicinio japonų namo pagrindines konstrukcijas sudaro bambuko atraminiai stulpai, sujungti lengvomis stumdomomis pertvaromis. Gyvenamasis vidaus plotas kuriamas pagal polifunkcinių erdvių sistemą, o tam naudojamos stumdomomis iš ryžių popieriaus su lengvu mediniu rėmu pagamintos pertvaros.

Suomijos dizaineriai

Kalbant apie skandinavišką dizainą derėtų prisiminti keletą svarbiausių kūrėjų, kurie savo vardus amžiams įrašė į dizaino istoriją. Vienas jų - Tapio Wirkkala (1915-1985) - ne tik simbolinė Suomijos dizaino figūra, išgarsinusi suomių dizainą visame pasaulyje, bet ir vienas iš tų, kurie dėjo moralinius, estetinius projektavimo pagrindus. Lankantis pas žymųjj Suomijos dizaino patriarchą dirbtuvėje paaiškėjo daug reikšmingų jo kūrybos principų, kurie darosi vis reikšmingesni visuotinai komercializuotame pasaulyje. Rankose laikydamas tradicinį suomių iš medžio gumbo išskobtą puoduką Wirkkala yra sakęs „Aš dirbu rankomis, rankos - pats seniausias įrankis visame pasaulyje. Kurti rankomis man didžiausias džiaugsmas“. Jis pabrėžė, kad pavaizduoti paukštį - tai nereiškia jį kopijuoti, reikia analizuoti jo sandarą, konstrukciją, o gamtos formos dizaineriui gali suteikti naujų idėjų. Wirkkala pats gerai buvo įvaldęs amatininkų medžio, metalo apdirbimo ir kitas technikas, kurias naudojo savo kūryboje. Meistras atkreipė dėmesį į tai, kad dizaineris sukurtą daiktą, prieš siūlydamas jį žmonėms, pirmiausia turi išbandyti pats. Kurdamas peilius puukko (tradicinis medžiotojų, žvejų ir medžio darbams naudojamas peilis), jis rėmėsi amatininkų patirtimi.
Wirkkala sukūrė specifinį stiklo gamybos būdą, kuris primena gruoblėtą ledo paviršių. Taip pat jis sumaniai panaudojo storus klijuotinės faneros blokus, iš kurių meistriškai buvo gaminamos pertvaros, atskleidžiant faneros sluoksnių raštą.
Skandinavijos šalyse nuo seno klestėjo geležies apdirbimo amatai - kirvių, medžioklinių peilių, žvejybos įrankių, naudojamų miško darbuose, medžioklėje, žvejyboje, gamyba. Viena seniausių geležies dirbtuvių, gaminanti kirvius, peilius, žirkles, įsikūrė 1649 metais Pietų Suomijos kaimelyje Fiskars. XX amžiuje dirbtuvės tapo moderniu meno ir dizaino centru ir iki mūsų dienų išlaikė autentišką senąją medinę architektūrą. Wirkkalos suprojektuoti kirviai, medžiokliniai peiliai puukko, pagaminti firmų Fiskars ir Hackmarin, papildė pasaulio muziejų ekspozicijas.
Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo ne tik Skandinavijos dizaino kryptis, bet ir atsiskleidė daugelis talentingų jaunųjų dizainerių. Su parodomis Milane susijęs Antti Nurmesniemi (1927-2003) ir jo žmona, talentinga dailininkė Vuokko Eskolin-Nurmesniemi (g. 1930). Milano trienalės jiems atnešė sėkmę, o jų kūryba prisidėjo prie savitos Suomijos dizaino krypties pasaulinio pripažinimo.
Vuokko Nurmesniemi, arba tiesiog Vuokko dirbdama kartu su vyru sukūrė projektuojamų interjerų, baldų, audinių minimalistinę estetiką. Vuokko sukurti geometriniai arba dinamiški minimalistiniai baldų apmušalų, drabužių audinių raštai, pasikartojojo interjeruose ir jais buvo puošiamos net spintos. Reaguodama į jaunatviško stiliaus tendencijas Vuokko sukūrė dryžuotus marškinius kiekvienam berniūkščiui - jokapoika (suom. poika - berniukas, berniūkštis), kurie tapo visų vyrų, ne tik jaunų, modernumo požymiu. Jie iki šiol tebėra gaminami ir neprarado populiarumo.
Antti Nurmesniemi kūryba labai plati - architektūros, interjerų apipavidalinimas, įvairūs baldai, spintos ir net apšvietimo, grafinis dizainas bei kitų plataus vartojimo gaminių projektavimas. Jis yra projektavęs metro, traukinių vagonus, atsižvelgdamas į ergonominius parametrus, kad keleiviui būtų patogu. Nurmesniemi į šiuos reikalavimus atsižvelgdavo projektuodamas bet kokį objektą. Jo darbai, atspindintys modernųjį Skandinavijos humanistinį minimalizmą, įėjo į pasaulinio dizaino klasikinių darbų sąrašą.
Ir šiandien, XXI amžiuje, prieš pusę amžiaus suomių dizainerių sukurti objektai vertinami kaip modernūs. Tai patvirtina tiesą, kad tikrosios meno vertybės nesensta, jos yra amžinai moderni klasika. Jeigu iš tos amžinai modernios klasikos kūrėjų tektų išbraukti nors keletą fundamentinių asmenybių, tokių kaip Aivaras Aalto, Tapio Wirkkala, Kajus Franckas, Timo Sarpaneva, subyrėtų Suomijos architektūros ir dizaino mokyklos pagrindai. Šių dizainerių vardai nuolat prisimenami, jų darbai šiandien atgimsta, atkuriami, pakartojami ir vėl gaminami.

Kaip sukurti jaukias erdves?

Sukurti aplinką, kurioje bus jauku, daugeliui žmonių tik iš pirmo žvilgsnio paprastas uždavinys. Įprastai galvojama, kad interjero kūrimu gali užsiimti beveik bet kas. Dėl šios priežasties interjero kūrimo, patalpų spalvų parinkimo bei baldų išrinkimo užduotys patikimos bet kam, kas sutinka šią užduotį apsiimti. Paprastai tokia istorija turi dvi galimas pabaigas: arba atsakingas žmogus sukuria per daug konservatyvų interjerą arba sukuria aplinką, kuri daugeliui žmonių nėra priimtina. Taigi, norėdami atrasti patį geriausią interjero sprendimą skaitykite šį straipsnį toliau.
Išsiaiškinkite, kokie žmonės lankysis jūsų kuriamoje aplinkoje. Visiems įtikti nėra įmanoma. Neveltui sakoma, kad geriau būti geriausia vienoje srityje, nei vidutinišku keliose. Ta pati taisyklė galioja ir kuriant patalpų interjerą: kai perkami minkšti baldai, spintos, stalai, kėdės, galvojama, kokias spalvas parinkti patalpai. Ši taisyklė labai gerai matoma populiariose miesto kavinėse. Vienose kavinėse yra pastatyti patogūs minkšti baldai, kaip sofos ir foteliai, kurie tik ir kviečia kiekvieną lankytoją prisėsti ir pasimėgauti bohemiška aplinka bei išgerti kelis kavos puodelius. Tokiose kavinėse dažnai renkasi jaunimas, kuriam svarbiau nei patys gėrimai yra vieta, kurioje gali susitikti su bendraamžiais ir laisvai bendrauti. Tuo tarpu kitose kavinėse, kuriose nėra patogių vietų atsisėsti, dažniau apsilanko skubantys žmonės. Dažniau tai skubantys į darbus žmonės, kuriems svarbiau pats produktas nei aplinka, kurioje galima išgerti kavą. Kartais šie skirtumai galioja net ir to paties tinklo kavinėse. Taigi, prieš pradėdami interjero kūrimo darbus, išsiaiškinkite, kokie žmonės jūsų patalpose dažniausiai lankysis. Jokiu būdų nebandykite įtikti visiems.
Į pagalbą kurdami interjerą pasikvieskite specialistą, kuris geriau išmano jūsų tikslinės auditorijos skonį. Neveltui sakoma, kad geriausi vadovai yra geriausi, nes samdo protingesnius už save. Šiuo atveju pasamdykite žmogų, kuris geriau suprantą būtent interjero kūrimo subtilybes ir žmonių skonį. Jei kuriate kavinės interjerą, rinkitės žmogų, kuris yra gerai žinomas potencialių klientų gretose. Tai bus galimybė suteikti papildomos vertės jūsų kavinei. Tuo tarpu, jei svarbiau praktinis interjero pritaikymas, peržiūrėkite potencialių kandidatų į pagalbininkus buvusius darbus. Pavyzdžiui, apsilankykite biuro ar gyvenamosiose patalpose, kurių interjerą jūsų nusižiūrėtas specialistas kūrė. Patikrinkite ar spintos bei kiti baldai išdėstyti patogiai ir yra patikimi.
Neklausykite visų žmonių nuomonės. Dažnai daroma klaida, kad kuriant patalpų interjerą klausiama patarimų visų šeimos narių ir kolegų. Nuomonę dažnai pareiškia visi nuo įmonės programuotojų iki vadovo žmonos. Tai elementari klaida, bet dažnai daroma, nes manoma, kad galima įtikti visiems. Iš tiesų, visada geriau klausti patarimo specialisto, kurio skonis jums patinka, o aplinkinių nuomonę išklausyti labai atsargiai. Juk, kai susergate nebėgate į gatvę ir visų iš eilės neklausiate patarimo, ką daryti. Tokiu atveju kreipiamasi į gydytojus. Lygiai taip pat elkitės kurdami interjerą ,kreipkitės į specialistus. Savo ir kitų asmenines idėjas geriausia įgyvendinti asmeninėse erdvėse.
Jei vis dėlto pačiam labai norisi sukurti namų, biuro ar kitos patalpos interjerą – pradėkite mokytis. Pirkite apie interjerą rašomus žurnalus, klasikines knygas, žiūrėkite laidas ir filmus bei stebėkite geriausius šalies specialistus, net pakvieskite juos išgerti kavos puodelio. Tiesiog domėkitės šia sritimi ir gilinkite savo žinias. Tik taip pasieksite geriausių rezultatų.
Galiausiai, tiesiog įsivertinkite, kas jums yra svarbiausia. Susirašykite visas galimas patalpų paskirtis ir išskirkite tris svarbiausias. Remdamiesi šiuo trijų punktų sąrašu priimkite visus sprendimus ir gausite rezultatą, kuris geriausiai atitiksi jūsų poreikius.

Kaip kuriasi istorija? XX amžiaus dizainas

Apie pirmykštį meną turbūt daugiau nutuokia net penktokas, tačiau apie tai, kas vyko per praėjusį šimtmetį, vienu žodžiu nusakyti tiesiog neįmanoma. Pirmiausia tai kas dažniausiai gali šauti į galvą pagalvojus apie dvidešimtą amžių tai galingai praūžę du pasauliniai karai. Pastarieji keitė ne tik žemėlapio kontūrus, bet ir ekonominę situaciją, kuri be abejo turėjo didelės įtakos tuometiniam gyvenimo būdui ir jo suvokimui. Prasidėjus nuosmukio ir net skurdo periodui, kuomet trūkdavo net maisto atsargų, didelę svarbą prarado bet kokie aukštosios kultūros, rankų darbo, vienetiniai gaminiai. Tarsi atsakas į tuometinę situaciją atsirado secesijos periodas, kuris buvo tarsi maskuotė, po blizgiais apdarais paslėpusi prabangos išsiilgusių svajones. Net spintos šiuo laikotarpiu buvo dažomos ir marginamos dažnai neskoningais papuošimais, o ką jau kalbėti apie statomus pastatus ar kuriamus jų interjerus. Tačiau peršokime šį daug diskusijų tebekeliantį periodą ir nusikelkime į vėlesnius laiku, kuomet pasaulį jau buvo sužavėję spalvotieji bitlai ar romantiškasis Elvis. Taigi, atspėjote, šio straipsnio tema – populiarusis menas ir jo svarba dizaino raidai.
Populiarusis menas skverbėsi į dizainą ir turėjo jam didžiulės, nenuginčijamos įtakos. Tai atspindi net tuometinės biuro kėdės, kurios buvo pradėtos gaminti iš spalvotų plastikų. Tuo laikotarpiu atsirado trumpalaikiškumo, vienkartinio vartotojiško požiūrio tendencija dizaine. Naujos plastikų technologijos sudarė galimybę sukurti trumpalaikius pripučiamus baldus, tokius kaip spintos, ir net drabužius. Plati spalvų gama, neribotos skaidrių plastikų panaudojimo galimybės dizaineriams leido pasijusti aplinkos tapytojais, laisvais menininkais. Ryškiomis spalvomis dažomi pastatai, interjerai, dizainerių darbai, ištapomi net automobiliai, lėktuvai ar biuro kėdės.
7 dešimtmečio pradžios dizainas paneigė esminius dizaino principus, įprastinę daiktų funkcijos logiką. Dizaineriai savo darbuose stengėsi akcentuoti idėją, emocinę daikto prasmę, o ne daikto funkciją - priartėjo prie parodinio dizaino. Šiai tendencijai susiformuoti įtakos turėjo bendras demokratizacijos procesas, ištrynęs ribas tarp elitinio ir populiaraus gatvės meno. 7 dešimtmetyje antidizaino krypčiai atsirasti padėjo radikalios idėjos. Dekonstruktyvizmo teorija turėjo įtakos visai kūrybinei aplinkai, išklibino pamatinius dizaino principus. Kūriniuose akcentuojamas trumpalaikiškumas, trapumas, simbolizuojantis pasaulio pažeidžiamumą. Populiarėja popieriniai, plastikiniai vienkartiniai indai, baldai.
Dizaineriai renkasi medžiagas, kurios kartais net netinka įprastinio naudojimo daiktams. Drabužių modeliuotojai ima naudoti neaustines medžiagas, net popierių. Jų kūriniai tampa konceptualiais parodiniais meno objektais - art dizainu. Plastikas buvo geriausia dizainerio saviraiškai tinkanti medžiaga, kurią puikiai naudojo italų dizaineriai. Italų firma Kartell ir Hermano Millerio firma Amerikoje pirmosios pradėjo kurti masi¬nei gamybai skirtus indus ir baldus iš plastiko. Šie baldai tapo tokie populiarūs, kad kai kurie modeliai tebegaminami iki šiol ir yra labai vertinami ne tik profesionalų, bet ir mažiau apie dizaino istorijos vingius nusimanančių žmonių.
Naujas dizaino tendencijas nusakyti vienu žodžiu būtų labai sunku. Šiandieninė prekių ir daiktų pasiūla tokia didelė ir įvairi, kad pačiam menininkui tenka nemažai pasukti galvą, kad sukurtų kažką tokio, ko dar niekas nematė ar neturėjo. Be abejo labai sunku atsiriboti nuo kitų kūrėjų, tačiau juk tam ir yra mūzos, įkvepėjai... Dažnai net gamta tampa svarbiausiu akstinu kurti naujus kūrinius ir visai nesvarbu ar tai paprastos biuro kėdės ar spalvoti kibirai.