2013 m. kovo 13 d., trečiadienis

Kaip kuriasi istorija? XX amžiaus dizainas

Apie pirmykštį meną turbūt daugiau nutuokia net penktokas, tačiau apie tai, kas vyko per praėjusį šimtmetį, vienu žodžiu nusakyti tiesiog neįmanoma. Pirmiausia tai kas dažniausiai gali šauti į galvą pagalvojus apie dvidešimtą amžių tai galingai praūžę du pasauliniai karai. Pastarieji keitė ne tik žemėlapio kontūrus, bet ir ekonominę situaciją, kuri be abejo turėjo didelės įtakos tuometiniam gyvenimo būdui ir jo suvokimui. Prasidėjus nuosmukio ir net skurdo periodui, kuomet trūkdavo net maisto atsargų, didelę svarbą prarado bet kokie aukštosios kultūros, rankų darbo, vienetiniai gaminiai. Tarsi atsakas į tuometinę situaciją atsirado secesijos periodas, kuris buvo tarsi maskuotė, po blizgiais apdarais paslėpusi prabangos išsiilgusių svajones. Net spintos šiuo laikotarpiu buvo dažomos ir marginamos dažnai neskoningais papuošimais, o ką jau kalbėti apie statomus pastatus ar kuriamus jų interjerus. Tačiau peršokime šį daug diskusijų tebekeliantį periodą ir nusikelkime į vėlesnius laiku, kuomet pasaulį jau buvo sužavėję spalvotieji bitlai ar romantiškasis Elvis. Taigi, atspėjote, šio straipsnio tema – populiarusis menas ir jo svarba dizaino raidai.
Populiarusis menas skverbėsi į dizainą ir turėjo jam didžiulės, nenuginčijamos įtakos. Tai atspindi net tuometinės biuro kėdės, kurios buvo pradėtos gaminti iš spalvotų plastikų. Tuo laikotarpiu atsirado trumpalaikiškumo, vienkartinio vartotojiško požiūrio tendencija dizaine. Naujos plastikų technologijos sudarė galimybę sukurti trumpalaikius pripučiamus baldus, tokius kaip spintos, ir net drabužius. Plati spalvų gama, neribotos skaidrių plastikų panaudojimo galimybės dizaineriams leido pasijusti aplinkos tapytojais, laisvais menininkais. Ryškiomis spalvomis dažomi pastatai, interjerai, dizainerių darbai, ištapomi net automobiliai, lėktuvai ar biuro kėdės.
7 dešimtmečio pradžios dizainas paneigė esminius dizaino principus, įprastinę daiktų funkcijos logiką. Dizaineriai savo darbuose stengėsi akcentuoti idėją, emocinę daikto prasmę, o ne daikto funkciją - priartėjo prie parodinio dizaino. Šiai tendencijai susiformuoti įtakos turėjo bendras demokratizacijos procesas, ištrynęs ribas tarp elitinio ir populiaraus gatvės meno. 7 dešimtmetyje antidizaino krypčiai atsirasti padėjo radikalios idėjos. Dekonstruktyvizmo teorija turėjo įtakos visai kūrybinei aplinkai, išklibino pamatinius dizaino principus. Kūriniuose akcentuojamas trumpalaikiškumas, trapumas, simbolizuojantis pasaulio pažeidžiamumą. Populiarėja popieriniai, plastikiniai vienkartiniai indai, baldai.
Dizaineriai renkasi medžiagas, kurios kartais net netinka įprastinio naudojimo daiktams. Drabužių modeliuotojai ima naudoti neaustines medžiagas, net popierių. Jų kūriniai tampa konceptualiais parodiniais meno objektais - art dizainu. Plastikas buvo geriausia dizainerio saviraiškai tinkanti medžiaga, kurią puikiai naudojo italų dizaineriai. Italų firma Kartell ir Hermano Millerio firma Amerikoje pirmosios pradėjo kurti masi¬nei gamybai skirtus indus ir baldus iš plastiko. Šie baldai tapo tokie populiarūs, kad kai kurie modeliai tebegaminami iki šiol ir yra labai vertinami ne tik profesionalų, bet ir mažiau apie dizaino istorijos vingius nusimanančių žmonių.
Naujas dizaino tendencijas nusakyti vienu žodžiu būtų labai sunku. Šiandieninė prekių ir daiktų pasiūla tokia didelė ir įvairi, kad pačiam menininkui tenka nemažai pasukti galvą, kad sukurtų kažką tokio, ko dar niekas nematė ar neturėjo. Be abejo labai sunku atsiriboti nuo kitų kūrėjų, tačiau juk tam ir yra mūzos, įkvepėjai... Dažnai net gamta tampa svarbiausiu akstinu kurti naujus kūrinius ir visai nesvarbu ar tai paprastos biuro kėdės ar spalvoti kibirai.
modernios kėdės

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą